Inovacijos ir patentavimas 2018–2019-iais
Šiandienos ekonomikoje išradimų patentavimas, dizaino ir prekių ženklų registravimas tampa vis svarbesne sąlyga pradėti naujas pramonines veiklas bei verslus. Inovacijoms konkuruojant rinkoje, pagal patentuotų išradimų kiekį gali būti netgi prognozuojama ekonomikos perspektyva. Dažnai naujos patentinės paraiškos aprašo būsimus ar naujai sukurtus produktus bei technologijas, kurie rinkoje pasirodys po kelių metų, o sėkmės atveju taps plačiai naudojamais gal po ir dešimtmečio. Taigi, naujų patentinių paraiškų bei kitų intelektinės nuosavybės registracijų statistika gali rodyti tam tikrą ekonomikos augimo prognozę ateičiai.
2018-ųjų pasauliniai rekordai
Metinėje 2018-ųjų ataskaitoje Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) pranešė apie rekordinį skaičių (253,000) naujų tarptautinių patentinių paraiškų (taip vadinamų PCT paraiškų) (+3.9%), 61,200 prekių ženklų (+6,4%) bei 5,404 pramoninio dizaino paraiškų. Pirmą kartą daugiau nei pusė visų PCT patentinių paraiškų į WIPO atkeliavo iš Azijos, daugiausiai Kinijos (53,345), Japonijos (49,702) ir Korėjos (17,014). Beveik ketvirtį (56,142) pasaulio inovacijų viešai paskelbė Jungtinės Amerikos Valstijos, o maždaug 8% (19,883) patentuojamų išradimų 2018-siais buvo sukurti Vokietijoje.
Į WIPO pateikta tarptautinė PCT paraiška leidžia manyti, jog išradimo savininkas (pavyzdžiui, įmonė ar mokslinių tyrimų įstaiga) po metų-kitų savo išradimą pradės įteisinti bent 2-3 didelėse šalyse, pavyzdžiui, Europoje, JAV, Kinijoje ir kitose. Todėl ši PCT paraiškų statistika, nors ir sąlyginai, bet parodo, kuri šalis kokią įtaką gali turėti pasaulio inovacijų bei ekonomikos augimui po kelių metų.
Vienoms šalims varžantis tarpusavyje įspūdingais naujų PCT paraiškų skaičiais, kitoms yra svarbiau įvertinti nuosavo augimo pažangą. Šioje kategorijoje lyderiai kiek kiti: nors Azijos rekordininkių Kinijos bei Korėjos skaičiai irgi augo ženkliai (+8-9%), tačiau sparčiausią nuosavą patentuotų inovacijų augimą pademonstravo Indija (+27.2%) ir Suomija (+14.7%).
Lietuvoje
Naujų išradimų patentavimas Lietuvoje 2018-siais ir pastaruosius penketą metų vyko gana stabiliai, be rekordinio augimo. Pagal Lietuvos patentų biuro duomenis, intelektinės nuosavybės statistikos kategorijose matomas skaičių tiek didėjimas, tiek sumažėjimas. Nacionalinių ir tarptautinių patentų naujų paraiškų apimtys, tenkančios 100 tūkstančiams gyventojų skaičiui – mažesnės nei daugumoje Šiaurės-Baltijos regiono šalių, o artimiausios pozicijos tik pas kaimynes Latviją ir Estiją. Lietuvos bei kitų šalių 2018 metais teiktų PCT paraiškų (šimtui tūkstančių gyventojų) skaičiai parodyti lentelėje.
| Šalis | JAV | Kinija | Indija | Suomija | Danija | Estija | Latvija | Lietuva |
| Gyventojų skaičius, x100 tūkstančių | 3272 | 13860 | 13242 | 55,2 | 58,1 | 13,2 | 19,5 | 28,3 |
| Naujų tarptautinių (PCT) paraiškų 2018 metais skaičius | 56142 | 53345 | 2013 | 1836 | 1443 | 48 | 31 | 37 |
| Naujų PCT paraiškų 2018, 100 tūkstančių gyventojų | 17,16 | 3,85 | 0,15 | 33,26 | 24,84 | 3,64 | 1,59 | 1,31 |
Šie skaičiai gali reikšti ir tai, jog mūsų šalyje esama neatskleisto išradimų patentavimo potencialo bei kad galime siekti lygiuotis su šalimis-kaimynėmis.
Inovatyvios ekonomikos
European Innovation Scoreboard 2019 įvardija Lietuvą kaip vidutiniškai inovatyvią šalį (moderate innovator), taip pat ir Latviją. O štai Estija įvertinta kaip labiau inovatyvi (strong innovator).
Bloomberg Economics šalių ekonomikų inovatyvumą matuoja ne tik pagal intelektinės nuosavybės registracijų statistiką: čia išradimų patentai sudaro vos vieną iš septynių lygiaverčių vertinimo kriterijų, o kiti ne mažiau svarbūs kriterijai yra aukštojo mokslo studijos, mokslo tyrimai ir plėtra, aukštųjų technologijų įmonių bei tyrėjų koncentracija, gamyba, produktyvumas. Vienas lyderių pagal šį kompleksinį reitingą – vėlgi mums artima Šiaurės-Baltijos regiono šalis Suomija (3-čioje pozicijoje), o Lietuva kartu su Estija ir Latvija kaimyniškai rikiuojasi 35, 36 ir 42 pozicijose.
Galima atkreipti dėmesį, jog Bloomberg Economics statistikoje Lietuva parodyta kaip šalis, skirianti daug dėmesio ir resursų aukštesniojo bei aukštojo lygmens švietimui (3 pozicija). Tai svarbus pagrindas toliau gerinti ir kitus ekonomikos inovatyvumo rodiklius: kurti tyrimų grupes ir centrus, didinti tyrėjų koncentraciją bei skatinti inovacijų intensyvumą šalyje.
Taip pat svarbu žinoti, kad patentuojant sukurtus išradimus, jie kuriami kaip (intelektinė) nuosavybė, turinti teisinę apsaugą. Todėl išradimų patentavimas leidžia geriau apsaugoti gamybai skiriamas investicijas bei sudaro tvaresnes prielaidas ekonomikos augimui.